Vaistažolių supirkimas

Kur superkame vaistažoles

Vaistažolės superkamos Švenčionių m. ištisus metus ir sezono metu, t.y. nuo gegužės 25 d. iki spalio 30 d. Varėnoje.
Vaistažolių supirkėjas Švenčionyse Nijolė Urbanavičienė mob.telefonas 8 687 41277.
Vaistažolės superkamos kiekvieną darbo dieną (pirmadienį-ketvirtadienį) nuo 8 val. iki 17 val. penktadienį nuo 8 val. iki 15.45 val.
Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.
Vaistažolių supirkėjas Varėnoje Jonas Saulevičius mob. tel.8 658 07410.
Vaistažolės superkamos kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. iki 12 val.

Vaistažolių supirkimo kainos

ŽALIAVA KAINA, EUR / KG
Ajerų šakniastiebiai 2,70
Apynių spurgai 3,00
Aviečių lapai 1,70
Beržų lapai 1,50
Bruknių lapai 4,00
Čiobrelių žolė 2,90
Didžiųjų ugniažolių žolė 1,80
Dirvinių asiūklių žolė 1,50
Erškėčių vaisiai 1,70
Gudobelių vaisiai 1,70
Jonažolių žolė 1,65
Juodųjų serbentų lapai  3,00
Kadagių vaisiai 2,50
Karčiųjų kiečių žolė 1,40
Kiaulpienių šaknys 3,60
Kraujažolių žolė 1,70
Lakišių žolė 2,40
Liucernų žolė 1,40
Liepų žiedai 7,00
Medetkų žiedynai
Melisų lapai 3,00
Meškauogių lapai 3,80
Miškinių sidabražolių šakniastiebiai 4,20
Našlaičių žolė 1,70
Pataisų sporos 18,00
Pipirmėčių lapai 2,50
Plačialapių gysločių lapai 3,00
Pupelių ankštys 0,90
Pušų pumpurai 3,20
Ramunėlių žiedynai 5,00
Rasakilų žolė 2,80
Raudonėlių žolė 1,80
Rykštenių žolė 1,50
Smiltyninių šlamučių žiedynai 4,30
Sukatžolių žolė 2,00
Šalpusnių lapai 2,00
Šermukšnių vaisiai 3,00
Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis 3,10
Vingiorykščių žolė 1,40
Žemuogių lapai 3,00

Esant gamybiniam būtinumui žaliavų kainos ir kiekiai gali keistis.
Vaistažolių supirkėja Nijolė Urbanavičienė 868741277.

Vaistažolių supirkimo priėmimo procedūra

Priimant žaliavą, vizualiai nustatomas žaliavos vienalytiškumas pagal paruošimo būdą (smulkinta, nesmulkinta, presuota ir t.t.), spalvą, kvapą, užterštumą; žiūrima ar žaliava nesupelijusi, nesupuvusi, ar nesijaučia pašalinio kvapo, neišnykstančio vėdinant, ar neužteršta nuodingais augalais, kenkėjais ir pašalinėmis priemaišomis (akmenys, stiklas, graužikų ir paukščių išmatos ir pan.). 

Nustačius tokius kokybės pažeidimus, kaip:

žaliavos nevienalytiškumas,

pelėsių, puvimo požymiai,

pašalinių priemaišų kiekis, aiškiai viršijantis leistinas ribas ir t.t.,

nuodingų augalų priemaiša,

žaliavos užterštumas kenkėjais (II, III laipsnis),

užterštumas stiklais, paukščių ir graužikų išmatomis,

žaliava netekusi natūralios spalvos (supelijusi, supuvusi ar dėl kitų priežasčių),

juntamas pašalinis kvapas, neišnykstantis vėdinant,
žaliava neatitinka tapatybės,

augalinės žaliavos partija brokuojama be analizės ir grąžinama tiekėjui.

Pagrindinės taisyklės renkant vaistažoles

Renkant vaistinius augalus, reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

Vienu metu surinkti tiek vaistažolių, kiek jų galima iš karto apdoroti.

Rinkti tik tankiai suaugusius augalus, paliekant retus ir augančius pavieniui.

Vaistažoles rinkti taip, kad nenukentėtų jų kokybė, antraip tai bus sugadinta žaliava.

Rinkimo metu stengtis kuo mažiau sužaloti augalus ir imti tik tą jų dalį, kuri bus panaudota vaistinei žaliavai.

Kasant požemines augalo dalis, rinkimo vietoje palikti šakniastiebių gabalėlių, išlyginti žemę kasimo vietoje. Šaknis ir šakniastiebius kasti tik gerai išsivysčiųsių augalų.

Medžių ir krūmų lapų skinti tik tiek, kad augalas nenusilptų ir nenukentėtų jo išvaizda. Lapai skinami tik visiškai užaugę.

Renkant vienas augalų rūšis, negalima naikinti kitų, niokoti pasėlių.

Augalų negalima rinkti pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių, trąšų ar cheminių medžiagų sandėlių, elektrinių, geležinkelių, sąvartynų, fermų.

Kurios vaistažolės renkamos pavasarį, vasarą ar rudenį

Pavasarį yra renkami pušų ir beržų pumpurai, taip pat šalpusnių lapai, kiaulpienių lapai, dilgėlių lapai, mėlynių ūgliai.
Vasarą renkami šie vaistiniai augalai: liepų žiedai, ramunėlių žiedai, jonažolių žolė, čiobrelių žolė, lakišių žolė, rūgčių takažolių žolė, kraujažolių žolė, sukatžolių žolė, karčiųjų kiečių žolė, paprastųjų kiečių žolė, pupalaiškių lapai, smiltyninių šlamučių žiedai, aviečių lapai, plačialapių gysločių lapai, medetkų žiedai, melisų lapai, raudonėlių žolė, pataisų sporos.
Rudenį renkami šermukšnių vaisiai, erškėčių vaisiai, gudobelių vaisiai, kasamos valerijonų šaknys.
Islandinės kerpenos renkamos nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio.
Ajerų šakniastiebiai, miškinių sidabražolių šakniastiebiai, kiaulpienių šaknys kasamos pavasarį arba rudenį.
Meškauogių ir bruknių lapai renkami balandžio- gegužės arba rugpjūčio-spalio mėnesiais.

Reikalavimai atskiroms vaistažolėms

Dilgėlių lapai:

Dilgėlių lapų augalinę žaliavą sudaro ištisiniai arba sutrupėję lapai.
Galimos pašalinės priemaišos: ne daugiau 2 proc. žiedynų likučių, dalių ne daugiau 5 proc. stiebų ir ne daugiau kaip 5 proc. kitų pašalinių priemaišų.

Jonažolių žolė:
Žaliavą sudaro surinktos žydėjimo metu, smulkintos arba nesmulkintos, išdžiovintos paprastosios jonažolės viršūnės.
Galimos pašalinės priemaišos: stiebų, kurių diametras didesnis nei 5 mm, ne daugiau kaip 3 proc. ir ne daugiau kaip 2 proc. kitų pašalinių priemaišų.

Pipirmėčių lapai:
Priimami džiovinimo fazėje surinkti, išdžiovinti, nuo stiebų atskirti pipirmėčių lapai.
Galimos pašalinės priemaišos: ne daugiau 5 proc. stiebų (stiebų skersmuo ne didesnis kaip 1,5 mm). Kitų pašalinių dalių ne daugiau 2 proc. Ne daugiau kaip 8 proc. lapų su rudomis dėmėmis.

Melisų lapai:
Žaliavą sudaro išdžiovinti melisų lapai.
Galimos pašalinės priemaišos: ne daugiau kaip 10 proc. stiebų, kurių diametras didesnis kaip 1 mm ir ne daugiau kaip 2 proc. kitų pašalinių priemaišų.

Aviečių lapai:
Laukinės bei kultūrinės avietės lapai renkami iki sunokstant vaisiams (gegužės- liepos mėn.).
Džiovinama gerai vėdinamoje, apsaugotoje nuo saulės patalpoje.
Žaliavos, netekusios natūralios spalvos gali būti ne daugiau kaip 5%; organinių priemaišų gali būti ne daugiau kaip 1%, mineralinių priemaišų- ne daugiau kaip 0,5 %.

Bruknių lapai:
Lapai džiovinami gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Iš 100 kg šviežių lapų gaunama po 20-22 kg sausų.
Kitų bruknės dalių (tame tarpe ir stiebelių) gali būti ne daugiau kaip 1 %.

Čiobrelių žolė:
Iš 100 kg šviežios žolės gaunama 32-34 kg sausos.
Vaistams pjaunama žolė žydėjimo metu. Ji džiovinama gerai perpučiamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Džiovinimo temperatūra neturi viršyti 40º C. Džiovinama laisvai paskleidus, kol stiebai darosi trapūs.

Šalpusnių lapai:
Švarūs ir sveiki lapai skinami, kada jie dar būna neperaugę (jų viršutinė pusė tamsiai žalia, o apatinė- pilkai vatuota). Surinkti lapai paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje.
Išdžiūvusių parudavusių lapų turi būti ne daugiau kaip 5 %; sutrupėjusių lapų dalių- ne daugiau kaip 2 %; organinių priemaišų ne daugiau kaip 0,5 %; mineralinių priemaišų ne daugiau kaip 1 %.

Erškėčių vaisiai:
Kokybiniai reikalavimai erškėčių vaisiams(Leistinos priemaišų ribos):
Kitų erškėčių dalių (šakelių, taurėlapių, vaiskočių gabalėlių) ne daugiau kaip 2%;
Pajuodavusių, pridegusių, kenkėjų ir ligų pakenktų vaisių ne daugiau kaip 5 %;
Organinių priemaišų ne daugiau kaip 0,5 %;
Mineralinių priemaišų ne daugiau kaip 0,5 %.
Išdžiūvusiuose vaisiuose drėgmės turi būti ne daugiau 15%.
Iš 100 kg žalių vaisių gaunama 32-35 kg sausų.
Erškėčių vaisiai renkami visiškai prinokę su taurelėmis ir tuoj pat džiovinami.

Gudobelių vaisiai:
Vaistams renkami vaisiai be vaiskočių rugsėjo- spalio mėnesiais. Vaisiai džiovinami džiovykloje arba atvirame ore. Džiovinti vaisiai turi išlikti apvalūs arba ovalūs, kieti , be vaiskočių, raukšlėti, tamsiai raudoni arba oranžiniai, su 2-4 kauliukais, silpno kvapo, truputį sutraukiančio skonio. Iš 100 kg žalių vaisių gaunama 25 kg sausų.

Kiaulpienių šaknys:
Nuvalytos ir nuplautos šaknys džiovinamos 3-4 dienas šiltoje, vėjo perpučiamoje patalpoje, o vėliau 60 °C temperatūroje (t-ra gali būti ir žemesnė-40-50º C), esant gerai ventiliacijai. Išdžiūvusios šaknys turi būti be šaknies kaklelio, rudos arba tamsiai rudos, 10-15 cm ilgio, 0,3-1,5 cm diametro.
Iš 100 kg žalios žaliavos gaunama 33-35 kg sausos.

Kraujažolių žolė:
Žaliava sudaryta iš smulkintų ir nesmulkintų, džiovintų, žydinčių paprastosios kraujažolės viršūnių. Leidžiama ne daugiau kaip 5 % stiebų, kurių skersmuo didesnis negu 3 mm ir ne daugiau kaip 2 % kitų pašalinių priemaišų.

Liepų žiedai
Žaliavą sudaro išdžiovinti mažalapės, didžialapės ir paprastosios liepų žiedai arba jų mišinys. Pašalinių priemaišų (organinių ir mineralinių ) turi būti ne daugiau kaip 2 %.
Peržydėjusių žiedų su vaisiais gali būti ne daugiau kaip 3%.

Medetkų žiedai
Vaistams vartojami graižai. Jie skinami žydėjimo pradžioje kas 2-3, o vėliau kas 4-5 dienos.
Džiovinami ne aukštesnėje kaip 40-45 º C temperatūroje.
Žiedynstiebių liekanų, taip pat ir atskirtų nuo graižų analizės metu gali būti ne daugiau kaip 6 %.

Pataisų sporos
Sporinės varputės karpomos, pradėjus joms gelsti, tai yra nuo birželio mėn. trečiosios dekados iki rugpjūčio mėn., geriausia anksti rytą arba po lietaus, esant drėgnam orui (iš sausų varpučių nuo mažiausio prisilietimo pradeda dulkėti sporos). Surinktas varputes reikia supilti į švarius indus arba ant popieriaus ir šiltoje patalpoje arba ant krosnies gerai išdžiovinti. Iš išdžiūvusių varpučių sporos lengvai išbyra. Gerai išdžiūvusias varputes kartu su išbyrėjusiomis sporomis reikia persijoti pro labai tankų šilkinį tinklelį.
Gerai paruoštos sporos būna šviesiai geltonos, smulkių ir lengvų miltelių pavidalo, be kvapo ir be skonio. Drėgmės jose turi būti ne daugiau kaip 6 % (suspaudus rankoje,neturi susidaryti gumulėliai).

Pelynas (kartusis kietis)
Vaistinę žaliavą sudaro surinkta žydėjimo pradžioje ir išdžiovinta karčiųjų kiečių žolė. Žolė 25 cm ilgio (žydinčios viršūnės su lapais) pjaunama augalams žydint (liepos-rugpjūčio mėn.).
Pašalinės priemaišos: žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 5 % stiebų, kurių skersmuo didesnis nei 4 mm ir ne daugiau kaip 2 % kitų pašalinių priemaišų.

Pušų pumpurai
Renkami anksti pavasarį (kovo mėnesį). Pumpurai turi būti neišsiskleidę, brinkimo fazėje. Prasiskleidę arba pradėję skleistis netinka. Jie nupjaunami su ne ilgesne kaip 3 mm stiebo dalimi. Džiovinami pavėsyje (ne aukštesnėje kaip 20-25 °C temperatūroje), gerai vėdinamoje patalpoje. Negalima džiovinti džiovyklose ar krosnyje, nes jie labai greitai išsiskleidžia. Iš 100 kg šviežių pumpurų gaunama 38-40 kg sausų.

Ramunėlių žiedai
Vaistams vartojami ramunėlių graižai. Žiedynkočiai (koteliai) negali būti ilgesni kaip 3 cm. Nuskintų graižų negalima laikyti pintinėse arba krūvose ilgiau kaip 2-3 val., nes jie greit įkaista, pajuoduoja ir pablogėja jų kokybė. Nuskinti graižai paskleidžiami plonu sluoksniu (1kg žiedų 1 m2) ir džiovinami ne saulėtoje, gerai perpučiamoje patalpoje. Apšildomoje džiovykloje džiovinama ne aukštesnėje kaip 40º C temperatūroje. Ore graižai išdžiūsta per savaitę.
Iš 100 kg šviežių graižų gaunama 25-27 kg sausų.

Raudonėlių žolė
Vaistams vartojama žolė. Ji pjaunama 20-30 cm aukščiau žemės paviršiaus žydėjimo metu, liepos- rugpjūčio mėn. Džiovinama pastogėje arba specialioje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvę lapai turi išlikti žalios spalvos, o žiedai balsvai purpuriniai, aromatiniai.

Smiltyninių šlamučių žiedai
Vaistams renkami tik pražydę šlamučio graižai. Ne visiškai pražydę, taip pat baigiantieji žydėti graižai netinka, nes juose būna mažiau veikliųjų medžiagų. Graižai nukerpami su 1-2 cm stiebo viršūnėle.
Išdžiūvusioje žaliavoje drėgmės turi būti ne daugiau kaip 14 %, sutrupėjusių dalių- ne daugiau kaip 5 %, stiebų ne daugiau kaip 2 %, kitų organinių ir mineralinių priemaišų- ne daugiau kaip po 0,5 %.

Rūgčių takažolių žolė
Vaistams vartojama takažolės žolė. Ji renkama žydėjimo metu. Išdžiūvusi žaliava turi būti su smulkiais žalsvais žiedais, be kvapo, truputį sutraukiančio skonio. Belapių stiebų žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 3%, kitų augalo dalių- ne daugiau kaip 2%, mineralinių priemaišų- ne daugiau kaip 1%.

Valerijonas 
Valerijonas savaime auga miškuose, pakrančių krūmuose, drėgnose pievose.
Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie kasami vėlai rudenį. Iškasti nuvalomi, nuplaunami ir 1-2 dienas apvytinami ore pavėsyje. Po to džiovinami ne aukštenėje kaip 35-40 º C temperatūroje. Iš 100 kg žalių gaunama 32-36 kg sausų.
Išdžiūvusių šaknų paviršius turi būti šviesiai rudas arba rudas, vidus baltas arba balsvas.
Stiebų gali būti ne daugiau kaip 5 %, kitų pašalinių priemaišų ne daugiau kaip 2 %.

Vaistažolės turi būti pristatomos švarioje taroje, gali būti medžiaginiuose, popieriniuose arba baltuose polipropileniniuose maišuose, arba kartono dėžėse. Supirkimo punkte žaliava perkraunama į įmonės tarą, o vaistažolių rinkėjui gražinama jo tara.

Įmonė sudaro sutartis

Įmonė sudaro sutartis supirkti ir išaugintoms vaistažolėms. Dėl sutarčių sudarymo prašome kreiptis į įmonės tiekimo skyrių tel.8 387 68001. Darbo laikas (pirmadienį-ketvirtadienį) nuo 8 val. iki 17 val. penktadienį nuo 8 val. iki 15.45 val. Pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val.

Kurkime jaukias akimirkas drauge

Sekite mus socialiniuose tinkluose ir gaukite naujienas pirmi