Ar žinote, kada kokią arbatą gerti?
2006/12/27
2006/12/27
Kosulį slopinantis vaistažolių mišinys su saldymedžių šaknimis
Nuo seno kosuliui slopinti vartojamos augalinės medžiagos. Jose esančios gleivės arba dėl veikliųjų medžiagų poveikio išsiskyręs sekretas padengia burnos, gerklės gleivinę ir sumažina jos dirglumą, ramina varginantį sausą kosulį. Žinoma, kad vaistinių augalų mišiniai kompleksiškai veikia žmogaus organizmą, o racionaliai suderinti vaistiniai augalai gali sustiprinti gydomąjį veikimą, sumažinti nepageidaujamas reakcijas.
Kosulį slopinantys preparatai gali veikti ir centrinę, ir periferinę kosulio reflekso dalį. Periferinei kosulio reflekso daliai slopinti nuo seno vartojami šie medžiagų šaltiniai: svilarožių šaknys (Althaeae radix), saldymedžių šaknys (Liquiritiae radix), liepų žiedai (Tiliae flos).
Vandeninė svilarožių šaknų ištrauka tinka kosuliui slopinti, ypač atsiradusiam dėl kvėpavimo takų dirginimo ar ryklės gleivinės uždegimo. Be to, veikliosios medžiagos skatina fagocitozę, slopina uždegimą, normalizuoja imuninę sistemą.
Vandeninėje saldymedžių šaknų ištraukoje esantys saponinai, ypač glicirizo rūgštis, palengvina atsikosėjimą. Ji skystina kvėpavimo takų sekretą ir skatina jo pasišalinimą kosint, sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Glicirizo rūgštis taip pat slopina virusų dauginimąsi ir patogeniškumą. Antivirusinis poveikis patvirtintas klinikiniais tyrimais. Ištraukoje esantys flavanoidai naikina bakterijas ir grybelius.
Liepų (Tilia cordata Mill., Tilia platyplatyphyllos Scop. ir jų hibrido Tilia vulgaris Heyne) žiedų preparatai pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Atliekant tyrimus, vaistažolių mišinių tapatybei, grynumui ir veikliųjų junginių kiekiui nustatyti naudoti šie metodai: fizikiniai, cheminiai, mikrobiologiniai, farmaciniai, statistiniai. Grynumas nustatytas parenkant ribinius mišinių nuodžiūvio, bendrųjų pelenų kiekio, mikrobinio užterštumo, užterštumo radionuklidais, taip pat sunkiaisias metalais, pesticidais ir šalutinėms priemaišoms kiekius. Tyrimų duomenys įvertinti statistiniais metodais.
Pajutus peršalimo požymius, esant kosuliui ligos pradžioje rekomenduojame gerti „Atsikosėjimą gerinantį vaistažolių mišinį“, o vėliau, kosuliui atslūgus – „Kosulį slopinantį vaistažolių mišinį su saldymedžių šaknimis“.
Parengta pagal:
Genės Puodžiūnienės, Valdimaro Janulio, Arvydo Milašiaus, Vytauto Budniko studiją „Eksperimentiniai tyrimai. Kosulį slopinančių vaistažolių mišinių sukūrimas“.
Rinkitės Jums patogią pakuotę – paketėliais arba birią arbatą.
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu. Jei preparato vartojimas neveiksmingas arba sukelia šalutinį poveikį, nepaminėtą ant pakuotės ar pakuotės lapelyje, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Nuo seno kosuliui slopinti vartojamos augalinės medžiagos. Jose esančios gleivės arba dėl veikliųjų medžiagų poveikio išsiskyręs sekretas padengia burnos, gerklės gleivinę ir sumažina jos dirglumą, ramina varginantį sausą kosulį. Žinoma, kad vaistinių augalų mišiniai kompleksiškai veikia žmogaus organizmą, o racionaliai suderinti vaistiniai augalai gali sustiprinti gydomąjį veikimą, sumažinti nepageidaujamas reakcijas.
Kosulį slopinantys preparatai gali veikti ir centrinę, ir periferinę kosulio reflekso dalį. Periferinei kosulio reflekso daliai slopinti nuo seno vartojami šie medžiagų šaltiniai: svilarožių šaknys (Althaeae radix), saldymedžių šaknys (Liquiritiae radix), liepų žiedai (Tiliae flos).
Vandeninė svilarožių šaknų ištrauka tinka kosuliui slopinti, ypač atsiradusiam dėl kvėpavimo takų dirginimo ar ryklės gleivinės uždegimo. Be to, veikliosios medžiagos skatina fagocitozę, slopina uždegimą, normalizuoja imuninę sistemą.
Vandeninėje saldymedžių šaknų ištraukoje esantys saponinai, ypač glicirizo rūgštis, palengvina atsikosėjimą. Ji skystina kvėpavimo takų sekretą ir skatina jo pasišalinimą kosint, sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu. Glicirizo rūgštis taip pat slopina virusų dauginimąsi ir patogeniškumą. Antivirusinis poveikis patvirtintas klinikiniais tyrimais. Ištraukoje esantys flavanoidai naikina bakterijas ir grybelius.
Liepų (Tilia cordata Mill., Tilia platyplatyphyllos Scop. ir jų hibrido Tilia vulgaris Heyne) žiedų preparatai pasižymi raminančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Atliekant tyrimus, vaistažolių mišinių tapatybei, grynumui ir veikliųjų junginių kiekiui nustatyti naudoti šie metodai: fizikiniai, cheminiai, mikrobiologiniai, farmaciniai, statistiniai. Grynumas nustatytas parenkant ribinius mišinių nuodžiūvio, bendrųjų pelenų kiekio, mikrobinio užterštumo, užterštumo radionuklidais, taip pat sunkiaisias metalais, pesticidais ir šalutinėms priemaišoms kiekius. Tyrimų duomenys įvertinti statistiniais metodais.
Pajutus peršalimo požymius, esant kosuliui ligos pradžioje rekomenduojame gerti „Atsikosėjimą gerinantį vaistažolių mišinį“, o vėliau, kosuliui atslūgus – „Kosulį slopinantį vaistažolių mišinį su saldymedžių šaknimis“.
Parengta pagal:
Genės Puodžiūnienės, Valdimaro Janulio, Arvydo Milašiaus, Vytauto Budniko studiją „Eksperimentiniai tyrimai. Kosulį slopinančių vaistažolių mišinių sukūrimas“.
Rinkitės Jums patogią pakuotę – paketėliais arba birią arbatą.
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu. Jei preparato vartojimas neveiksmingas arba sukelia šalutinį poveikį, nepaminėtą ant pakuotės ar pakuotės lapelyje, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.






