Vaistažolės po mūsų kojomis
2006/05/28
2006/05/28
Vaistažolės po mūsų kojomis
Po truputį artėjant pavasariui, kiekvieną mėnesį liaudies medicinos skyrelyje jums, mieli skaitytojai, vis rašydavome padrąsinančius ir optimistinius rašinius, skelbiančius šio puikaus metų laiko pradžią. Šiame numeryje galime drąsiai ištarti – pavasaris čia. Ir ne bet koks, o pats tikriausias, su žydinčiais žolynais, želiančia pieva ir sprogstančiais medžiais. Šis laikas tiesiog idealus įvairiausioms gydomosioms žolelėms rinkti ir džiovinti, tad šį kartą – apie kelis gerai žinomus ir Lietuvoje paplitusius vaistinius augalus, kurių visiškai nesunkiai galite prisirinkti patys.
Plačialapis gyslotis
Tai Lietuvoje labai paplitęs ir visų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, puikiai žinomas augalas. Dar vaikystėje susižeidę kelį kieme ieškodavome būtent gysločio lapų žaizdai gydyti. Šis gyvasis tvarstis auga visur – pievose, grioviuose, miškuose, netgi miestuose, kur, atrodytų, dirva ne visuomet pati tinkamiausia. Gyslotis žydi gegužės–rugsėjo mėnesiais, tad šiuo metu pats laikas jį rinkti.
Surinkti gysločiai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje. Iš šviežių, nedžiovintų lapų gali būti spaudžiamos sultys.
Kaip jau minėta, gysločių lapai pasižymi geru uždegimą slopinančiu, dezinfekuojamuoju, bakteriocidiniu poveikiu, o sėklos – vidurių laisvinamuoju poveikiu.
Preparatus iš gysločio žmonės nuo seno vartojo ne tik žaizdoms gydyti, bet ir susirgę bronchitu, stipriai kosint, taip pat norėdami palengvinti skrandžio negalavimus – gastritus, dvylikapirštės žarnos opaligę, skrandžio uždegimą, esant sumažėjusiam rūgštingumui.
Ūminiam ir lėtiniam gastritui bei skrandžio opai gydyti
Šviežius plačialapio gysločio lapus supjaustyti, sumaigyti, išspausti. Gautas sultis sumaišyti lygiomis dalimis su medumi, pavirinti 20 min. Laikyti gerai uždarytame inde. Vartoti po 2–3 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare prieš valgį.
Tačiau svarbu atsiminti, kad sulčių vartoti sergant minėtomis ligomis negalima, jeigu rūgštingumas yra padidėjęs.
Paprastoji jonažolė
Jonažolė – daugiametis žolinis augalas. Auga miškuose, pievose, šlaituose, pamiškėse, mėgsta saulėtas vietas, o žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.
Jonažolės žolė renkama žydėjimo pradžioje, svarbu atsiminti, kad tik surinkus žaliavą reikia skubėti ją džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovykloje, kitaip ji pajuoduos.
Jonažolė turi nemažai vitamino C, karotino bei eterinių aliejų. Ji pasižymi puikiu antiseptiniu, uždegimą slopinančiu, sunkiai gyjančias žaizdas gydančiu poveikiu. Šį augalą galima vartoti ir kaip tonizuojamąjį ar antidepresinį preparatą.
Jonažolės preparatais gydomos ir žarnyno trakto ligos: žarnyno ar skrandžio opaligė, gleivinių uždegimai, taip pat inkstų, kepenų, šlapimo pūslės ligos, gingivitas, stomatitas, nudegimai, hemorojus.
Nuotaikos sutrikimams (depresiniams epizodams) gydyti
1–2 arbatinius šaukštelius susmulkintos jonažolės žolės užpilti 250 ml verdančio vandens, palaikyti 10–15 minučių, ataušinti ir perkošti. Gerti po 1 stiklinę iš ryto ir vakare.
Nors, atrodytų, jonažolė – vaistas nuo visų negalavimų, svarbu atsiminti, kad jos preparatų vartoti galima ne ilgiau kaip mėnesį. Be to, jonažolės arbatos (ar kitos jos vartojimo formos) gali sąveikauti su kai kuriais vaistais.
Paprastoji takažolė
Takažolė – vienmetis visoje Lietuvoje paplitęs augalas, augantis laukuose, taip pat įvairiose neįprastose vietose, tokiose kaip kad kiemai, pakelės ar takų pakraščiai.
Šios žolės žiedai balti, labai smulkūs, takažolė žydi birželio–spalio mėnesiais.
Renkama vaistingoji medžiaga – takažolės žolė, ji, nupjauta palei šaknis džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje.
Šis piktžole vadinamas augalas turi tikrai nemažai gydomųjų medžiagų: flavonoidų, vitaminų C, K ir kt. Takažolės preparatai vartojami stabdant kraujavimą, malšinant skausmą, taip pat kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti priemonė.
Esant gleivinių uždegimui, žolės nuoviru galima skalauti burnos ertmę ir gerklę.
Nuovirais labai gerai gydyti odos ligas: votis, spuogus, egzemas, dermatitus, podagrą. Takažolės nuoviru galima skalauti plaukus – ji skatina jų augimą, naikina pleiskanas.
Esant inkstų akmenligei
Sumaišyti 50 g takažolės žolės, 30 g jonažolės žolės, 20 g paprastosios rykštenės žolės, 50 g petražolės lapų su šaknimis. Valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 400 ml verdančio vandens, palaikyti šiltoje vietoje 45–60 min., perkošti.
Gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
Parengė Julija Čeponaitė
Naudota literatūra: P.Dagilis ir kiti. Fitoterapija. Vilnius, 2002
Po truputį artėjant pavasariui, kiekvieną mėnesį liaudies medicinos skyrelyje jums, mieli skaitytojai, vis rašydavome padrąsinančius ir optimistinius rašinius, skelbiančius šio puikaus metų laiko pradžią. Šiame numeryje galime drąsiai ištarti – pavasaris čia. Ir ne bet koks, o pats tikriausias, su žydinčiais žolynais, želiančia pieva ir sprogstančiais medžiais. Šis laikas tiesiog idealus įvairiausioms gydomosioms žolelėms rinkti ir džiovinti, tad šį kartą – apie kelis gerai žinomus ir Lietuvoje paplitusius vaistinius augalus, kurių visiškai nesunkiai galite prisirinkti patys.
Plačialapis gyslotis
Tai Lietuvoje labai paplitęs ir visų – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, puikiai žinomas augalas. Dar vaikystėje susižeidę kelį kieme ieškodavome būtent gysločio lapų žaizdai gydyti. Šis gyvasis tvarstis auga visur – pievose, grioviuose, miškuose, netgi miestuose, kur, atrodytų, dirva ne visuomet pati tinkamiausia. Gyslotis žydi gegužės–rugsėjo mėnesiais, tad šiuo metu pats laikas jį rinkti.
Surinkti gysločiai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje. Iš šviežių, nedžiovintų lapų gali būti spaudžiamos sultys.
Kaip jau minėta, gysločių lapai pasižymi geru uždegimą slopinančiu, dezinfekuojamuoju, bakteriocidiniu poveikiu, o sėklos – vidurių laisvinamuoju poveikiu.
Preparatus iš gysločio žmonės nuo seno vartojo ne tik žaizdoms gydyti, bet ir susirgę bronchitu, stipriai kosint, taip pat norėdami palengvinti skrandžio negalavimus – gastritus, dvylikapirštės žarnos opaligę, skrandžio uždegimą, esant sumažėjusiam rūgštingumui.
Ūminiam ir lėtiniam gastritui bei skrandžio opai gydyti
Šviežius plačialapio gysločio lapus supjaustyti, sumaigyti, išspausti. Gautas sultis sumaišyti lygiomis dalimis su medumi, pavirinti 20 min. Laikyti gerai uždarytame inde. Vartoti po 2–3 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare prieš valgį.
Tačiau svarbu atsiminti, kad sulčių vartoti sergant minėtomis ligomis negalima, jeigu rūgštingumas yra padidėjęs.
Paprastoji jonažolė
Jonažolė – daugiametis žolinis augalas. Auga miškuose, pievose, šlaituose, pamiškėse, mėgsta saulėtas vietas, o žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais.
Jonažolės žolė renkama žydėjimo pradžioje, svarbu atsiminti, kad tik surinkus žaliavą reikia skubėti ją džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamose patalpose ar džiovykloje, kitaip ji pajuoduos.
Jonažolė turi nemažai vitamino C, karotino bei eterinių aliejų. Ji pasižymi puikiu antiseptiniu, uždegimą slopinančiu, sunkiai gyjančias žaizdas gydančiu poveikiu. Šį augalą galima vartoti ir kaip tonizuojamąjį ar antidepresinį preparatą.
Jonažolės preparatais gydomos ir žarnyno trakto ligos: žarnyno ar skrandžio opaligė, gleivinių uždegimai, taip pat inkstų, kepenų, šlapimo pūslės ligos, gingivitas, stomatitas, nudegimai, hemorojus.
Nuotaikos sutrikimams (depresiniams epizodams) gydyti
1–2 arbatinius šaukštelius susmulkintos jonažolės žolės užpilti 250 ml verdančio vandens, palaikyti 10–15 minučių, ataušinti ir perkošti. Gerti po 1 stiklinę iš ryto ir vakare.
Nors, atrodytų, jonažolė – vaistas nuo visų negalavimų, svarbu atsiminti, kad jos preparatų vartoti galima ne ilgiau kaip mėnesį. Be to, jonažolės arbatos (ar kitos jos vartojimo formos) gali sąveikauti su kai kuriais vaistais.
Paprastoji takažolė
Takažolė – vienmetis visoje Lietuvoje paplitęs augalas, augantis laukuose, taip pat įvairiose neįprastose vietose, tokiose kaip kad kiemai, pakelės ar takų pakraščiai.
Šios žolės žiedai balti, labai smulkūs, takažolė žydi birželio–spalio mėnesiais.
Renkama vaistingoji medžiaga – takažolės žolė, ji, nupjauta palei šaknis džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje.
Šis piktžole vadinamas augalas turi tikrai nemažai gydomųjų medžiagų: flavonoidų, vitaminų C, K ir kt. Takažolės preparatai vartojami stabdant kraujavimą, malšinant skausmą, taip pat kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti priemonė.
Esant gleivinių uždegimui, žolės nuoviru galima skalauti burnos ertmę ir gerklę.
Nuovirais labai gerai gydyti odos ligas: votis, spuogus, egzemas, dermatitus, podagrą. Takažolės nuoviru galima skalauti plaukus – ji skatina jų augimą, naikina pleiskanas.
Esant inkstų akmenligei
Sumaišyti 50 g takažolės žolės, 30 g jonažolės žolės, 20 g paprastosios rykštenės žolės, 50 g petražolės lapų su šaknimis. Valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 400 ml verdančio vandens, palaikyti šiltoje vietoje 45–60 min., perkošti.
Gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
Parengė Julija Čeponaitė
Naudota literatūra: P.Dagilis ir kiti. Fitoterapija. Vilnius, 2002